Sveikata susideda iš mažų dalykų, kuriais turėtume pasirūpinti kasdien

Ne kartą stresinėje situacijoje esame guodę kolegą, draugą ar artimąjį, sakydami: „Neimk į galvą visko taip rimtai“, „Atsisėsk, atsipalaiduok, apie nieką negalvok“. Iš kitos pusės, gerai žinome, kad pasikliauti šiais patarimais nėra lengva. Kita vertus, nebūtinai streso sukeltos, apskritai visos per dieną susikaupusios emocijos gali neigiamai veikti žmogų.

Kaip atsipalaiduoti po įtemptos darbo dienos? Kaip atsikratyti įkyrių minčių ir nenešti problemų bagažo namo?

Nesvarbu, kokios emocijos sukėlė stresą, organizmas į tai reaguoja įjungdamas gynybines reakcijas: dėl to pakyla kraujo spaudimas, suaktyvėja širdies darbas, kvėpavimas, padidėja prakaitavimas, išsiskiria daugiau streso hormonų, galiausiai suaktyvinami visi organai ir psichika. Jeigu tokia būklė užsitęsia, ateina išsekimas, kuris yra puiki terpė ligoms. Tačiau streso išgyvenimas labiau priklauso ne nuo jį sukėlusių veiksnių, o nuo žmonių streso suvokimo. Taigi sumažinti streso poveikį galime įsileisdami pozityvią mintį. Rekomenduojama patyrinėti save iš šono, suprasti, ką slepia emocijos, įvertinti, ar jos padės šioje situacijoje. Kiekvienoje situacijoje patariama ieškoti pozityvaus sprendimo. Tačiau kai žmogus yra suirzęs, įsitempęs, jis dažniausiai neadekvačiai vertina ir susiklosčiusią situaciją.

Fiziniai pratimai, padėsiantys atsipalaiduoti

Medikai daug kalba apie poilsio, relaksacijos svarbą žmogaus sveikatai. Žinoma, kad įtampa, streso padariniai kaupiasi. Negalima metus dvejus dirbti po 12 valandų be poilsio ir atostogų ir manyti, kad po to bus įmanoma pailsėti už visus metus. Poilsis mūsų organizmui reikalingas kasdien. Taigi pirmiausia reikėtų atsipalaiduoti, nurimti. Bet kaip, jeigu viduje viskas „verda“? Pasirodo, reikia veikti per kūną. Atliekant įvairius fizinius pratimus, naudos gauna ne tik kūnas – išvėdiname galvą, atsikratome įkyrių, neigiamų minčių ir įtampos.

Taigi paminėsime keletą atsipalaidavimo pratimų.

Dirbdami biure kas valandą darykite 10–15 min. pertraukėles. Jų metu atsistokite, pavaikščiokite, jei yra galimybė, atlikite raumenų atpalaidavimo pratimus. Keletas praktinių pratimų:

• Sėdėdami prie darbo stalo sukite galvą į vieną ar kitą šoną, sėdėdami galite kelti ištiestas kojas po stalu, ištiesti ir sulenkti, pritraukti ir atitraukti kojas, sukioti pėdas, kelti į viršų rankas ir t. t. Svarbu atliekant mankštą negalvoti apie problemą, sukoncentruoti dėmesį judesius.
• Žiūrėkite į tolumą, pvz., pro langą, susiraskite tašką tolumoje. Taip pailsi ne tik akys, bet ir mintys.
• Atlikite pirštų jogą (mudras).
• „Sukratykite“ stresą: purtykite, judinkite pirštus, rankas, kojas, sėdmenis, viršutinę kūno dalį, galvą, kol atsipūsite ir atsipalaiduosite.
• Nepamirškite kvėpavimo pratimų:
• Kvėpuokite pilvu, tačiau stenkitės, kad iškvėpimas būtų bent jau dvigubai ilgesnis negu įkvėpimas.
• Kvėpavimo pratimus galima atlikti ir vaikštant: kas 4–6 žingsnius giliai įkvėpkite, 2–3 žingsnius nekvėpuokite ir lėtai iškvėpkite, žengdami kitus 4–6 žingsnius.
• Kvėpuokite giliai: lėtai įkvėpkite pro nosį ir lėtai iškvėpkite pro burną. Kartokite 10 kartų.
• Lėtai įkvėpkite pro nosį ir greitai iškvėpkite pro burną. Kartokite 5 kartus.
• Itin sunkioje situacijoje gali padėti smūginiai kvėpavimo pratimai. Staigiai įkvėpkite pro nosį, išlaikykite įtampą ir tada, naudodami pilvo presą ir diafragmą, staigiai su garsu iškvėpkite pro burną. Šis „sprogimas“ turėtų padėti atsikratyti įtampos.
• Šypsokitės – tai stimuliuoja gerą nuotaiką.
• Užsimerkite, ramiai kvėpuokite ir atgaivinkite gražų prisiminimą, pvz., žavią atostogų akimirką. Prisiminkite visus įspūdžius, jausmus, kvapus arba pasinerkite į fantazijų pasaulį, susikurkite ramų vaizdelį, pvz., prie jūros. Tai leis pasijusti tarsi iš tikrųjų ką tik grįžote iš ramybės oazės.
• Pasinaudokite išmaniosiomis technologijomis – atsisiųskite antistresinių pratimų programėlę, kurioje rasite patarimų, kaip įveikti stresą pasinaudojant dėmesingo įsąmoninimo metodu.
• Turėkite pomėgį po darbo – hobį.

Kodėl svarbu turėti pomėgį po darbo?

Pomėgiai gydo sielą, užsiimdamas mėgstama veikla, žmogus išsikrauna. Pomėgis – tarsi apsauginė organizmo reakciją į gyvenimo stresą, įtampą. Mėgstama veikla išvalo galvą nuo neigiamų minčių. Hobis lavina, skatina smegenis dirbti, kartu gerina atmintį, lavina logiką, rankų motoriką, judesių koordinaciją, pirštų, sąnarių lankstumą. Užsiimdamas mėgstama veikla, žmogus visą galvą pasineria į kūrybą.

Pomėgių įvairovę sunku išvardyti. Tai šokiai, sportas, joga, muzika, kolekcionavimas, rankdarbiai, dailė, žvejyba ir t. t. Kita vertus, nėra svarbu, kuo užsiimti, svarbu apskritai turėti hobį. Pomėgiai praturtina žmonių gyvenimą, skatina kūrybiškumą, palengvina bendravimą. Kaip fizinis aktyvumas svarbus kūno atsipalaidavimui, taip hobis svarbus minčių atpalaidavimui.

Mokslo įrodyta, jog žmonės, kurie turi hobį, rečiau serga nervų, širdies ir kraujagyslių ligomis. Hobis gerina psichologinę būseną, o tai reiškia, kad žmogus daro mažiau klaidų ir neapgalvotų poelgių. Galų gale, bet kokie pomėgiai – tai laimė.

Išbandyti viską, kas padeda suvaldyti stresą

Stresui suvaldyti į pagalbą galima kartu pasitelkti ir vaistą Neurexan®. Tai natūralus vaistinis preparatas, per trumpą laiką sumažinantis įprastus streso simptomus, tokius kaip nervingumas, nerimas ir nemiga. Neurexan® sudėtyje yra keturi homeopatiškai paruošti komponentai (raudonžiedė pasiflora, sėjamoji aviža, arabinis kavamedis, cinko izovalerijonatas), turintys nervų sistemą bioreguliuojančių savybių.

Neurexan® tinka vartoti darbe, nes dieną jis nemigdo ir neslopina, bet padeda nuraminti mintis, susikoncentruoti ir nurimti. Todėl jo gali vartoti vairuotojai ar kitų profesijų žmonės, kuriems svarbus atidumas, taip pat ir dirbantieji protinį darbą, nes mintys nebus išblaškytos, kadangi vaistas gerina dėmesingumą ir koncentraciją.