Ar įmanoma šiais įtampos pilnais laikais išsaugoti sveiką nervų sistemą?

Žmogaus nervų sistema reaguoja į įvairius dirgiklius, tačiau ne visada atsakas būna adekvatus. Tuomet kalbama apie nervingumą, susijaudinimą, nerimą. Nervingas žmogus nesugeba savęs valdyti: kinta ne tik kalba, jos tonas, bet ir elgesys, judesiai tampa staigūs, o akys svaido žaibus, emocijos išliejamos piktai, agresyviai.

Ką daryti? Kaip valdyti emocijas, išlaikyti nervų sistemą sveiką? Pataria gydytoja natūropatė, homeopatė, holistinio sveikatos principo propaguotoja Edita Jaskelevičienė.

Tai kodėl gi mes tampame nervingi?

Visus procesus mūsų organizme reguliuoja nervų sistema, todėl ji yra atsakinga už mūsų sveikatos būklę. Mokslo nustatyta, kad didžiąją daugumą ligų lemia psichosomatinės priežastys. Tai reiškia, kad kūno ligą sukelia emocijos. Dar XIX amžiuje britų gydytojas teigė, kad neigiamos emocijos, kurios nėra išreiškiamos per kūno ir psichikos veiklą, žaloja vidinius organus, trikdo jų funkcijas.

Nervingi žmonės jautriai reaguoja net ir į visiškai nekaltus dalykus. Juos erzina viskas: garsai, orai, kai aplinkiniai gerai nusiteikę ir kai jų nuotaika niūri, pasiturintys ir vargšai, draugai ir praeiviai gatvėje, politikai ir t. t. Iš kantrybės išveda niekuo dėtas komentaras, žvilgsnis, ir visa tai sukelia tikrą emocijų audrą.

Kodėl tampame nervingi, lemia daug priežasčių, jos skirstomos į fiziologines ir psichologines. Fiziologinės – tai įvairios ligos ir sutrikimai, pvz., endokrininės, virškinamosios sistemų, tam tikrų medžiagų trukumas maisto racione, kt. Dažniausios psichologinės nervingumo, nerimo priežastys – stresas, miego stoka, įtampa, pervargimas. Nesvarbu, kokią neigiamą emociją išgyvenate ir dėl ko ji kilo, – jos sukelti cheminiai pokyčiai sudirgina visą organizmą.

Kaip kontroliuoti emocijas šiuolaikiniame streso kupiname pasaulyje?

• Dalytis išgyvenimais, nelaikyti neigiamų emocijų viduje

Norėdami išlaikyti nervų sistemą sveiką, turėtume išmokti valdyti emocijas. Tačiau valdyti tai nereiškia jas užgniaužti ir „virte virti“ viduje. Daugelis žmonių mano, kad reikia kontroliuoti save ir nerodyti susierzinimo. Jie slopina neigiamas emocijas, o aplinkiniai žavisi jų ištverme, stipria valia. Tačiau nuslopintas susierzinimas, pyktis, kaip jau minėta, labai dažnai tampa įvairių ligų priežastimi. Tai tarsi tiksinti bomba, kuri vis tiek sprogs, ir tuomet organizmui bus padaryta didžiulė žala. Todėl reikėtų ne užgniaužti neigiamas emocijas, o išsakyti, išpasakoti jas. Jeigu žmogus nesusitvarko pats, jeigu neužtenka pokalbių su draugais, nereikėtų bijoti ieškoti specialisto – psichologo patarimo. Kita sudedamąja dalimi, kuri padėtų įveikti neigiamas emocijas, stresą, galėtų būti homeopatija, pvz., vaistas Neurexan®.

• Paversti neigiamas emocijas teigiamomis

Ką daryti, kai užpūsta neigiamos emocijos, – pasirinkti kokią mintį ir emociją įsileisti. Pažvelgti į save iš šono. Patyrinėti, ką slepia emocija, ar ji padės šioje situacijoje. Reikėtų stengtis surasti pozityvų sprendimą. Neigiamos emocijos neturėtų būti kaupiamos, jų reikėtų atsikratyti. Tačiau prieš tai pavertus jas teigiamomis. Kitaip sakant, nereikėtų pykti, niršti, kelti balso. Šių emocijų reikėtų atsikratyti dainuojant, grojant gitara, liejant akvarele ir t. t.

Taigi atsikratyti neigiamų emocijų padeda pomėgiai, fizinė veikla, kvėpavimo pratimai, joga. Naudingi bioreguliaciniai metodai, pvz., homeopatija.

• Nepervargti – išmokti planuoti

Dažnai nervingumo pradžia yra nepakeliami darbo krūviai, prisiimti dideli įsipareigojimai. Kaip to išvengti? Visų pirma, išmokti planuoti laiką realiai, t. y. neužsimoti atlikti tiek darbų, kiek jų įveikti nėra įmanoma. Reikėtų įvertinti, kad dėl įvairių priežasčių darbas gali užtrukti ilgiau nei įprasta, todėl vertėtų pasilikti laiko rezervą. Taip pat reikia nepamiršti daryti pertraukas, neatsisakyti pietų ir apskritai skirti tinkamą dėmesį mitybai. Taip pat suvokti, kad vienas žmogus visko aprėpti negali, todėl reikėtų išdrįsti kreiptis pagalbos – į šeimos narius, draugus, kolegas.

Kad dieną būtume žvalūs, reikėtų gerai išsimiegoti naktį, todėl miego higienos ignoruoti nereikėtų. Taip pat reikia žinoti, kad pagerinti miego kokybę galima ir natūraliais būdais, pvz., vartojant vaisto Neurexan®. Šis vaistas padeda užmigti, gerina miego kokybę, ir žmogus atsibunda pailsėjęs.

• Dažniau šypsotis ir įkvėpti sau optimizmo

Mokslo įrodyta, kad juokas teigiamai veikia sveikatą ir nervų sistemą. Šypsena – galingas vaistas. Teigiama, kad net nenuoširdi šypsena naudinga sveikatai. Šypsotis sveika ir kai jautėsi prislėgtas. Yra teorija, kad, žmogui šypsantis, raumenys siunčia signalus į smegenis, ir jos tai supranta kaip laimės apraišką. Reikėtų stengtis būti optimistu, teigiamai nusiteikti ir su džiaugsmu priimti kiekvieną gyvenimo duotą dieną.

• Stabtelėti ir įvertinti savo gyvenimo būdą

Geriausias būdas išvengti ligų – jų profilaktika. Norėdami turėti sveiką nervų sistemą, turėtume peržvelgti savo gyvenimo būdą. Galbūt jį būtina keisti. Svarbiausi sveiko gyvenimo būdo momentai:

• geras ir kokybiškas miegas;
• subalansuota ir racionali mityba;
• pakankamas fizinis aktyvumas.

Tiesa, sveikai nervų sistemai ne mažiau svarbios yra ir teigiamos emocijos. Pastebėta, kad optimistai ir serga rečiau, ir sveiksta greičiau.

• Išnaudoti visas galimybes

Yra daug būdų, kurie padės suvaldyti stresą, neigiamas emocijas. Pasinaudoti ar išbandyti reikėtų viską, tik tuomet galėsite atsirinkti tinkamiausius. Dar viena streso valdymo sudedamąja dalimi galėtų tapti homeopatija, pvz., vaistas Neurexan®.

Neurexan® yra vaistas, per trumpą laiką sumažinantis įprastus streso simptomus, tokius kaip nervingumas, nerimas ir nemiga, jis taip pat gerina atmintį. Į vaisto sudėtį įeina keturi homeopatiškai paruošti komponentai: raudonžiedė pasiflora (Passiflora incarnata), sėjamoji aviža (Avena sativa), arabinis kavamedis (Coffea arabica), cinko izovalerijonatas (Zincum isovalerianicum). Homeopatiškai paruošta raudonžiedė pasiflora slopina nerimą, baimę, sėjamoji aviža padeda sugrąžinti gerą miegą patyrus daug įspūdžių ar nervinę įtampą. Gerai žinoma, kad kava stimuliuoja, suteikia energijos. Homeopatiškai paruoštas arabinis kavamedis ramina, veikia kaip natūralus antidepresantas. Cinko izovalerijonatas yra svarbus fiziologiniam smegenų darbui, jis mažina nervingumą, dirglumą, gerina miegą, tačiau žmogus išlieka darbingas visą dieną, nes ši valerijono forma neturi slopinamojo poveikio dieną. Taigi visi augalai pasižymi nervinių sutrikimų, įkyrių minčių srauto, nervingumo sukeltą nemigą mažinančiu poveikiu. Vaistas Neurexan® veikia švelniai, ne slopindamas, o suaktyvindamas, sužadindamas organizmo savireguliacijos procesus.

Neurexan® tinka vartoti darbe, nes dieną jis nemigdo ir neslopina, bet padeda nuraminti mintis, susikoncentruoti ir nurimti. Todėl jo gali vartoti vairuotojai ar kitų profesijų žmonės, kuriems svarbus atidumas, taip pat ir dirbantieji protinį darbą, nes mintys nebus išblaškytos, kadangi vaistas gerina dėmesingumą ir koncentraciją.