Naujienos
Visos naujienos

Atostogos baigėsi. Kaip be streso sugrįžti į darbą?

Spalio 17, 2018

Grįžimas į darbą po atostogų gali kelti stresą, nes pratęs ilsėtis, nespręsti jokių svarbių klausimų žmogus ima ilgėtis nerūpestingo gyvenimo, kai smegenys nebuvo apkrautos atsakomybe, sprendimų našta. Kaip be žalos sveikatai sugrįžti į įprastą darbinį režimą?

Konsultuoja gydytoja natūropatė, holistinio sveikatos principo propaguotoja Edita Jaskelevičienė.

 

Nerimas pirmųjų dienų darbe palydovas

Atostogų reikia kiekvienam, nes darniam mūsų organizmo darbui poilsis yra būtinas, o per atostogas pailsi tiek fizinis kūnas, tiek siela. Atitrūkdami nuo darbo, užburto kasdienybės rato, keliaudami, pramogaudami, aktyviai ilsėdamiesi atsikratome rūpesčių, įtampos, neigiamo streso. Tačiau atostogos baigiasi, ir jau paskutinėmis poilsio dienomis imame nerimauti, kad reikės kibti į darbus, prisitaikyti prie naujo darbo ritmo, tvarkos, aplinkos, užduočių gausos. Dar didesnis nerimas apima pirmosiomis dienomis darbe, kai pajuntame, kad sunku susikoncentruoti, kai net ir įprastus darbus atliekame ilgiau. Aplanko jausmas, kad per atostogas kiek atbukome.

Teigiama, kad atostogos turėtų trukti ne mažiau nei 3 savaites, antraip žmogus nespėja pailsėti, atsigauti nuo darbų. Kita vertus, yra tyrimų, kad geriau atostogauti trumpiau, bet dažiau. Tačiau svarbiausia yra ne atostogų dienų skaičius per metus, o jų kokybė. Svarbu išnaudoti atostogų laiką kokybiškai – nutolti nuo darbų ir sąžiningai ilsėtis.

Sakoma, kad į darbą po atostogų sunkiau sugrįžti tiems, kurie dirba nemėgstamą darbą, ir tiems, kurių atostogos nepasisekė, žmogus nepailsėjo. Tačiau kiekvienas mūsų pajėgus sau padėti susidoroti su stresu bei nerimu. Medikai kiekvienoje situacijoje rekomenduoja ieškoti pozityvumo. Tad pagalvokime ir apie tai, kad grįžimas į darbą po atostogų – pats tinkamiausias metas įnešti į darbą naujumo, kūrybingumo.

 

Patarimai, kaip greičiau įsitraukti į darbinį režimą

  • Likus kelioms dienoms iki atostogų pabaigos pasistenkite pakoreguoti dienos režimą: ryte kelkitės šiek tiek anksčiau, nevakarokite iki išnaktų. Tuomet pirmosiomis darbo dienomis nekamuos toks didelis miego stygiaus jausmas. Atminkite, kad miego stoka neigiamai veikia smegenis: pažintines funkcijas, galimybę susikaupti, atmintį.
  • Nepulkite dirbti visų darbų iš karto. Vieno darbo nespėjote atlikti prieš išeidami atostogų, su kita užduotimi be jūsų nesusitvarkė kolegos, trečias darbas itin skubus… Sudėliokite prioritetus. Darykite pertraukėles, pailsinkite kompiuterio nualintas akis. Neaukokite nei mažų pertraukėlių, nei pietų meto vardan darbų. Jeigu ligi šiol neplanavote darbų, pats laikas tai pradėti – įsigykite darbo knygą-kalendorių.
  • Stenkitės nusiteikti pozityviai. Raskite darbe pliusų: pvz., pinigai, savirealizacijos galimybė, įdomi veikla. Prisiminkite teigiamus darbo momentus. Pabendraukite su kolegomis, pasidalykite atostogų įspūdžiais. Pamaloninkite save gera muzika, skanėstu. Visa tai irgi padės lengviau įsitraukti į darbą.
  • Jeigu darbas kelia itin didelį stresą, kuris tęsiasi ilgai, galbūt atėjo laikas keisti darbą. Statistiniai duomenys skelbia, kad būtent po atostogų daugiausia žmonių susimąsto apie naujo darbo paiešką.
  • Planuodami kitų metų atostogas, pasirinkite, kad grįžimo į darbą diena nebūtų pirmadienis. Taip sutrumpinsite pirmąją darbo savaitę.

Fizinis aktyvumas – greitesnė adaptacija darbe

Įrodyta, kad fizinis aktyvumas teigiamai veikia žmogaus sveikatą, gerina smegenų veiklą. Aktyvus sportas, joga, bėgimas ristele ar kita mėgstama fizinė veikla padės greičiau adaptuotis. Mokslo įrodyta, kad fiziniai pratimai reikšmingai sumažina lengvo ir vidutinio intensyvumo nerimo simptomus, greitai ir efektyviai pakelia nuotaiką. Fizinis aktyvumas priverčia atsipalaiduoti, atitrūkti nuo rūpesčių.

Žmonės, kurie fizine veikla užsiima reguliariai, daug mažiau patiria nerimo. Optimali pratimų trukmė – ne mažiau  nei 30 min. kasdien. Fizinio krūvio metu, pvz., atliekant tempimo pratimus, raumenų susitraukimo ir atsipalaidavimo kaita padeda atpalaiduoti įtemptus raumenis, kartu slūgsta ir bendra įtampa. Sportuojant didėja vadinamųjų „laimės hormonų“ endorfinų gamyba. Šie hormonai slopina stresinę reakciją, ramina, suteikia pilnatvės jausmą.

Kokybiškas miegas – geros sveikatos garantas

Pirmosiomis po atostogų dienomis, o kai kuriems ir savaitėmis, nerimas gali kankinti ir grįžus namo, nes nuolat galvojama apie neįvykdytas užduotis. Didėjanti įtampa trikdo miegą, ir ryte, užuot pailsėjęs, jaučiamės pavargę, išsekę. Pagerinti miego kokybę galima laikantis miego higienos.

Pagrindiniai miego higienos principai:

  • sureguliuoti gulimo / kėlimosi laiką;
  • užtikrinti geram miegui būtinas sąlygas – miegamasis turi būti vėsus, tamsus, jame neturėtų būti elektroninių, elektrinių prietaisų. Lova neturėtų būti naudojama kitiems ne miego ir intymaus bendravimo tikslams;
  • reguliarus fizinis aktyvumas gerina miego kokybę, tačiau prieš pat miegą jis nerekomenduojamas. Mankšta ar kita fizinė veika turėtų baigtis 3–4 val. iki miego;
  • tiek persivalgius, tiek alkanam miegoti blogai. Blogi miego įpročiai – kofeinas, alkoholis, nikotinas – 3 val. prieš miegą neturėtų būti vartojami.

 

Pagalba iš gamtos

Būdų įveikti stresą, nerimą bei nemigą yra daug. Tereikia atsirinkti tinkamiausius. Dar viena streso valdymo sudedamąja dalimi galėtų tapti homeopatija – pvz., vaistas Neurexan®. Tai natūralus vaistinis preparatas, per trumpą laiką sumažinantis įprastus streso simptomus, tokius kaip nervingumas, nerimas ir nemiga, taip pat gerinantis atmintį.

Vaisto sudėtį sudaro keturi homeopatiškai paruošti komponentai: raudonžiedė pasiflora (Passiflora incarnata), sėjamoji aviža (Avena sativa), arabinis kavamedis (Coffea arabica), cinko izovalerijonatas (Zincum isovalerianicum). Homeopatiškai paruošta raudonžiedė pasiflora slopina nerimą, baimę, sėjamoji aviža padeda sugrąžinti gerą miegą patyrus daug įspūdžių ar nervinę įtampą. Gerai žinoma, kad kava stimuliuoja, suteikia energijos. Homeopatiškai paruoštas arabinis kavamedis ramina, veikia kaip natūralus antidepresantas. Cinko izovalerijonatas yra svarbus fiziologiniam smegenų darbui, jis mažina nervingumą, dirglumą, gerina miegą, tačiau žmogus išlieka darbingas visą dieną, nes ši valerijono forma neturi slopinamojo poveikio dieną. Taigi visi augalai pasižymi nervinius sutrikimus, įkyrių minčių srautą, nervingumą, nemigą mažinančiu poveikiu. Vaistas Neurexan® veikia švelniai, ne slopindamas, o suaktyvindamas, sužadindamas organizmo savireguliacijos procesus.

Neurexan® tinka vartoti darbe, nes dieną jis nemigdo ir neslopina, tik padeda nuraminti mintis, susikoncentruoti ir nurimti. Todėl jo gali vartoti vairuotojai ar kitų profesijų žmonės, kuriems svarbus atidumas, taip pat ir dirbantieji protinį darbą, nes mintys nebus išblaškytos, kadangi vaistas gerina dėmesingumą ir koncentraciją.