Naujienos
Visos naujienos

Kaip elgtis, jei darbe patiriame stresą kasdien?

Gegužės 22, 2017

Kiekvieno žmogaus kasdieninė rutina kupina įvykių – didelių ir mažų, blogų ir gerų, džiaugsmingų ir liūdinančių, raminančių ir erzinančių. Taigi gyvenimas – spalvotas, o spalvos, deja, ne visada saulėtos. Kokia spalva nudažysime dieną, priklauso nuo daugelio dalykų, o svarbiausia – nuo žmogaus požiūrio. Vieni mūsų į sudėtingas situacijas reaguoja ramiai, susikaupia ir sugeba nepalūžti. Kiti puola į neviltį, paniką, depresiją.

Kaip elgtis, jei kas dieną patiriame stresą darbe? Šias aktualias temas nagrinėja gydytoja natūropatė, homeopatė, holistinio sveikatos principo propaguotoja Diana Laurynaitienė.

 

Dažnai streso šaltinis ir yra… pats darbas

Stresas – normali reakcija į gyvenimo įvykius, santykius, slegiančias situacijas, keliančias grėsmę gerovei, sveikatai ar net gyvybei. Tai gynybinė reakcija, padedanti žmogui sutelkti dėmesį, mobilizuoti fizinę ir psichinę energiją užduočiai, pavojui įveikti. Jei žmogus pajėgus susidurti su gyvenimo išbandymais, tuomet ūminis stresas neatrodo kenksmingas, o fiziologinė pusiausvyra greitai atkuriama. Tačiau jeigu „neįveikiamos užduotys“ tęsiasi per ilgai, stresas tampa žalingas, padidėja tikimybė pertempti psichiką, išsivystyti sutrikimams.

Šiuolaikiniame gyvenime darbas gali tapti streso šaltiniu dėl daugelio priežasčių: didelių darbo krūvių, darbo intensyvumo lygio, neįvertintų vidinių sugebėjimų ir todėl netinkamai pasirinktų užduočių. Be to, kiekviename darbe labai svarbus pozityvus požiūris, ieškojimas išeičių, jei sprendimas ar pats darbas netinka. Daugeliui pacientų patariu teikti darbdaviui pasiūlymus, o ne pykti, užgniaužti savyje ir neišsakyti to, kas netenkina. Taip žmogus kenkia sau, nes įstumia save į stresą. O juk gyvenime tiek daug galimybių!!! Reikia tik optimizmo, pozityvių sprendimų ieškojimo.

 

Koks stresas pavojingas sveikatai?

Mokslininkai nustatė, kad žmogaus reakciją į stresą galima suskirstyti į 3 fazes.

  1. Nerimo fazė, kai žmogus supranta, kad susidarė jam netinkama situacija. Jos metu pastebimi šie fiziologiniai organizmo pokyčiai: kraujo spaudimo, širdies susitraukimo ir kvėpavimo dažnio, gliukozės koncentracijos ir deguonies suvartojimo padidėjimas. Po šios fazės visos organizmo funkcijos greitai normalizuojasi. Ji gali būti naudinga, nes mobilizuoja žmogų, jis jaučiasi itin budrus, galintis kalnus nuversti.
  2. Priešinimosi fazė. Jos metu dėl nuolatinio streso ir nepakankamo atsigavimo nuo stresą sukeliančio įvykio organizmas palaipsniui praranda gebėjimą reguliuoti atsaką į stresą ir vėl sugrįžti į pradinį lygį, t.y. atkurti organizmo balansą, pusiausvyrą. Išsivysto hipertenzija, metabolinis sindromas, virškinamojo trakto ligos, vargina galvos skausmas.
  3. Išsekimo fazė. Jos metu žmogus nesugeba atsigauti po streso, sutrinka adaptacijos mechanizmai. To pasekmės – lėtinės, psichinės ir somatinės ligos. Pablogėjęs miegas, dėmesio ir atminties bei nuotaikos sutrikimai tampa vis labiau pastebimi.

Trumpai trunkantis stresas gali būti naudingas, nes jis padeda įgauti naujų savybių, keistis, suteikia išminties ir gyvenimo spalvų. Kaip jau minėta, žalingas yra nuolatinis, ilgai trunkantis stresas. Ilgai užsitęsusio streso metu organizmas palaipsniui praranda gebėjimą reguliuoti atsaką į stresą. Tai reiškia, kad ir tada, kai streso nėra, žmogus nervingas ir įsitempęs, tad ir fiziologinės organizmo pusiausvyros atkūrimo procesai nevyksta. Tokia būklė gali išprovokuoti ligas, paūminti esamus ligos procesus, pasunkinti sveikimą.

 

Kas gali padėti įveikti stresą darbe?

Darbe stresinių situacijų apstu – nepridavėte projekto, nespėjote laiku atlikti darbo, suklydote, ruošiatės laikyti kvalifikacijos egzaminą, einate į dalykinį susitikimą, turite kalbėti prieš auditoriją ir t.t. Visos šios situacijos kelia jaudulį, nerimą. Ką daryti? Kaip nepasiduoti destruktyvioms emocijos, nurimti ir susikaupti?

Noriu pabrėžti, kad pirmiausia reikia stengtis keistis patiems. Streso įvaldymas prasideda nuo požiūrio į gyvenimo situaciją keitimo – reikia išmokti priimti stresą, jį valdyti. Kai stresas tęsiasi ilgai, gali būti, kad pats žmogus linkęs į pesimizmą ir konfliktiškumą. Tikslinga atrinkti, ką galima pakeisti, o ką reikia priimti: juk kito žmogaus nepakeisime, bet požiūrį į jį keisti būtina.

Esame skirtingi ir skirtingai reaguojame į tas pačias ar panašias stresines situacijas. Tačiau streso išgyvenimas labiau priklauso ne nuo jį sukeliančių veiksnių, o nuo žmonių streso suvokimo. Todėl būtina mokytis įvaldyti mintis, emocijas, elgesį papuolus į stresinę situaciją. Streso poveikį organizmui sumažinsime, jei įsileisime pozityvią mintį ir ieškosime sprendimo būdų. Norint ištaisyti iškreiptus jausmus po streso, visų pirma reikia pamatyti, kad negatyvios, konfliktiškos emocijos trukdo spręsti situaciją. Todėl svarbu keisti iškreiptą požiūrį į save, į aplinką ir kitus žmones, į gyvenimą apskritai. Taigi reikia dirbti su savimi.

Šiais laikais lėtinis stresas tampa svarbiausia psichinių ir somatinių ligų priežastimi. Lėtinio streso gydymas dažnai reikalauja platesnio požiūrio į gyvenimą ir į save, į bendravimo svarbą, pasirinktą darbą.

Kaip jau minėta, kad būtume stiprūs, mokantis prisitaikyti kintančiose situacijose, būtinas darbas su mintimis, emocijomis ir požiūrio į įvykius keitimas, taip pat labai svarbus fizinis aktyvumas, pasirinkus patinkančią sporto kryptį, arba tiesiog vaikščiojimas 1–2 val. per dieną. Kita streso valdymo sudedamoji dalis galėtų būti homeopatija, pvz., vaistas Neurexan®. Tai yra natūralus preparatas, per trumpą laiką sumažinantis įprastus streso simptomus, tokius kaip nervingumas, nerimas ir nemiga. Dienos metu jausitės ramesni ir labiau atsipalaidavę, todėl ir naktį miegas bus kokybiškesnis.

Neurexan® sudėtyje yra keturi homeopatiškai paruošti komponentai, turintys nervų sistemą bioreguliuojančių savybių. Tai raudonžiedė pasiflora (Passiflora incarnata), sėjamoji aviža (Avena sativa), arabinis kavamedis (Coffea arabica), cinko izovalerijonatas (Zincum isovalerianicum). Homeopatiškai paruošta raudonžiedė pasiflora slopina nerimą, baimę, sėjamoji aviža padeda sugrąžinti gerą miegą patyrus daug įspūdžių ar nervinę įtampą. Gerai žinoma, kad kava stimuliuoja, suteikia energijos. Homeopatiškai paruoštas arabinis kavamedis ramina, veikia kaip natūralus antidepresantas. Cinko izovalerijonatas yra svarbus fiziologiniam smegenų darbui, jis mažina nervingumą, dirglumą, gerina miegą. Taigi visi augalai pasižymi nemigą, nervinius sutrikimus, įkyrių minčių srautą, nervingumą mažinančiu poveikiu.

Neurexan® tinka vartoti darbe, nes dieną jis nemigdo ir neslopina, bet padeda nuraminti mintis, susikoncentruoti ir nurimti. Todėl Neurexan® gali vartoti vairuotojai ar kitų profesijų žmonės, kuriems svarbus atidumas, taip pat ir protinį darbą dirbantys asmenys, nes mintys nebus išblaškytos, kadangi vaistas gerina dėmesingumą ir koncentraciją. Vaisto tikslinga vartoti profilaktiškai, pvz., prieš egzaminą ar kitą jaudulį keliantį įvykį. Tai leis savotiškai užbėgti stresui už akių: nejausti įtampos, susikaupti, sutelkti dėmesį, kad mąstymo procesas vyktų veiksmingai.

 

Praktiniai patarimai dirbantiesiems

Kaip gydytoja natūropatė, matau didelį aktyvaus poilsio patalpų trūkumą darbovietėse, ypač ten, kur darbo pobūdis susijęs su protine veikla. Manau, jog daugelis nežino, kad kaklo–pečių juostos pratimai, pasitempimo mankšta labai pagerintų protinio darbo našumą, limfos tekėjimą, virškinimo procesus, kraujotaką, pagerintų ir emocinę nuotaiką. Tam tereikia skirti 5–10 min. 3–5 kartus per dieną.

Taigi, ištikus stresinei situacijai darbe, padėti nurimti gali kvėpavimo technikos, kitos atsipalaidavimo, meditacijos metodikos, kurias pagal galimybes galima pritaikyti suradus nuošalesnę vietelę. Minčių reguliavimas, pozityvaus požiūrio formavimas, kaip jau minėjau, –svarbiausias streso įveikimo aspektas. To neišmokstama per akimirką, tačiau savęs supratimas ir keitimas – kertinis akmuo streso valdymo kelyje. Kartu galima pavartoti ir preparatų, pvz., minėtojo Neurexan®.